- statybė
- statýbė sf. (1), statỹbė (2) KŽ 1. didelis statumas: Kriaušo statýbė – kol užulipiau, visai pakinklius pakirto Krs. Statýbė laiptų! Ėr. 2. G111 tiesumas, atvirumas: Benaitis atsiliepė statybėj būdo savo I.
Dictionary of the Lithuanian Language.